Taip pat apie temą

Tell Tayinat – archeologinis kalnas Amuq slėnyje, po kuriuo slepiasi vėlyvosios hetitų karalystės Palistin sostinė, žinoma kaip Kunulua. Čia rasta monumentali neohetitų šventykla „in antis“ tipo, karaliaus Suppiluliumos statula ir Esarhaddono sutarties fragmentai. Šis paminklas svarbus hettų, asirų ir biblinio paveldo tyrinėjimams, taip pat diskusijoms apie filistinų kilmę.

Kalnas yra Hatajaus provincijoje, Oronteso upės rytiniame krante, maždaug 25 km į pietryčius nuo Antakijos miesto, šalia Tayinat kaimo. Koordinatės – 36°14′51″ šiaurės platumos, 36°22′35″ rytų ilgumos. Artimiausias oro uostas – Hatajus (HTY).

Tell Tayinat išlieka visų pirma veikiančiu mokslo objektu, o ne įrengtu turistiniu parku. Paprastai kalną galima laisvai apžiūrėti iš išorės, tačiau vykstant kasinėjimams patekimas į atskiras zonas gali būti ribojamas. Prieš kelionę verta pasiteirauti apie galiojančias lankymo sąlygas vietos valdžios institucijose arba Hatay archeologijos muziejuje.

Svarbiausi eksponatai, tarp kurių – apie 1,5 m aukščio monumentalus karaliaus Suppiluliumos statula su hieroglifų ir luvių kalba parašytu užrašu, saugomi Hatajaus archeologijos muziejuje Antakijoje. Šis muziejus taip pat žinomas dėl didžiausios pasaulyje antikinių mozaikų kolekcijos, todėl jo apžiūrą logiška suderinti su kelione į patį telą.

Ant kalvos iškasta neohetitų šventykla pastatyta pagal „in antis“ planą: su portiku, kolonomis ir trimis patalpomis, kurių gilumoje buvo altorius. Ši schema stebėtinai panaši į Senojo Testamento aprašymą apie Saliamono šventyklą Jeruzalėje ir patvirtina, kad toks architektūros tipas buvo paplitęs visoje Šiaurės Levante I tūkstantmečio pr. m. e. pirmojoje pusėje.

Pačiam kalnui apžiūrėti paprastai užtenka apie 1,5 valandos: telas yra žemas ir platus, todėl, jei nėra ekskursijų, per tą laiką galima atidžiai apžiūrėti svarbiausias vietas. Jei ketinate apsilankyti ir Hatajaus archeologijos muziejuje, visai kelionei iš Antakijos verta skirti visą dieną.

Geriausias laikas – pavasaris ir ruduo: temperatūra maloni, matomumas geras, žvyrkeliai Amuq slėnyje daugiausia sausi. Vasarą slėnyje karšta ir tvanku, o žiemą gali lyti ir būti purvo, dėl ko sunku privažiuoti prie paminklo.

2023 m. vasario mėn. Antakija ir visa Hatajaus provincija smarkiai nukentėjo, tačiau regionas palaipsniui atsigauna. Prieš kelionę verta patikrinti dabartinę kelių, viešbučių, muziejų ir archeologinių objektų būklę: dalis infrastruktūros gali veikti ribotai, todėl geriau iš anksto pasitikslinti pagrindinius logistikos klausimus.

Šį paminklą labiausiai įvertins senovės istorijos, biblinės ir Artimųjų Rytų archeologijos mėgėjai, hetų ir asirų paveldo tyrinėtojai, taip pat tie, kurie domisi „jūros tautų“ tema ir filistinų kilmės klausimais. Atsitiktiniams turistams, nesidomintiems archeologija, kalnas gali pasirodyti vizualiai kuklus.

Visai netoliese yra Tell Atchana – senovės Alalakh, kuris kartu su Tayinat sudaro vieningą Amuq slėnio archeologinį kraštovaizdį. Keleto dešimčių kilometrų spinduliu yra Hatay archeologijos muziejus Antakijoje, Šv. Simeono vienuolynas ant uolos netoli Samandago ir Vespasianus-Titus Tüneli (Tito tunelis) Çevlike.

Pirmuosius didelio masto kasinėjimus ant kalvos 1935–1938 m. atliko Robertas Braidwoodas iš Čikagos Rytų instituto. Nuo 2003 m. tyrimus vykdo „Tayinat Archaeological Project“ vadovaujama Timothy Harrison iš Torontono universiteto – būtent ši ekspedicija atrado šventyklą su užrašais, Suppiluliuma statulą ir Esarhaddono sutarties fragmentus.

Pats paminklas turi tik minimalią infrastruktūrą: tai veikiantis archeologinis objektas, o ne turizmo kompleksas. Kavinę, tualetus ir parduotuves patogiau ieškoti Antakijoje arba artimiausiuose kaimuose. Verta pasiimti vandens, užkandžių, galvos apdangalo ir tvirtų uždarų batų.

Prieš kelionę susipažinkite su Palistino karalystės, Kunulua miesto ir Amuq slėnio reikšmės istorija. Be pasiruošimo nedidelis kalnas gali atrodyti niekuo neišsiskiriantis, tačiau žinant kontekstą – šventyklą „in antis“, Suppiluliuma statulą, Esarhaddono sutartį – apžiūra virsta prasminga kelione po neohetitų ir asirų epochą.

Patogiausia vykti iš Antakijos nuomotu automobiliu: kelionė iki Tayinat kaimo trunka 30–40 minučių važiuojant greitkeliu palei Oronteso slėnį. Jei neturite automobilio, apsvarstykite galimybę pasinaudoti taksi su laukimu arba samdyti asmeninį vairuotoją visai dienai – viešasis transportas čia praktiškai nevažiuoja.

Prieš kelionę patikrinkite kelių būklę, viešbučių darbo laiką ir Hatay archeologijos muziejaus darbo grafiką. Po 2023 m. vasario mėn. žemės drebėjimų dalis Hatay provincijos infrastruktūros yra atstatoma, todėl verta dar kartą patikrinti naujausią informaciją likus dienai ar dviem iki išvykimo.

Pasiimkite mažiausiai 1,5–2 litrus vandens vienam asmeniui, galvos apdangalą, apsauginį kremą nuo saulės ir tvirtus uždarus batus: kalno viršuje daug nelygaus grunto ir dulkių. Ten nėra kioskų, todėl užkandžius ir grynuosius pinigus taip pat verta pasiimti iš anksto, dar Antakijoje.

Atvykę į vietą, sutelkite dėmesį į tvirtovę, „bit-hilani“ tipo rūmų liekanas ir neohetitų šventyklos „in antis“ zoną. Eikite esamais takais, neikite į vykstančius kasinėjimus ir nelieskite artefaktų – tai veikianti archeologinė aikštelė, o daugelis dalykų geriau „matomi“ būtent iš apžvalgos taškų aplink perimetrą.

Apsilankę ant kalvos, skirkite bent pusę dienos Hatay archeologijos muziejui Antakijoje. Čia eksponuojama karaliaus Suppiluliumos statula, reljefai ir kiti radiniai iš Tayinato, taip pat gausia antikinių mozaikų kolekcija – be šio apsilankymo įspūdžiai apie paminklą liks neišsamūs.

Jei leidžia laikas, į tą patį maršrutą būtų logiška įtraukti Tell Atchaną (senovės Alalachą), Šv. Simeono vienuolyną ant uolos netoli Samandago ir Vespasiano-Tito tunelį Çevlike. Taip kelionė virsta visavertė ekskursija po mažai žinomą, bet turtingą Oronteso slėnį.

Grįžkite į Antakiją iš anksto, dar prieš sutemstant: žvyrkeliais ir kaimo keliais Amuq slėnyje važiuoti tamsoje yra nepatogu. Taip turėsite laiko ramiai pavakarieniauti mieste ir, jei prireiks, pernakvoti prieš kitą maršruto etapą.